- žviginis
- 2 žvigìnis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1, Pkp joti ar iškilmingiau važiuoti skirtas, ne darbinis (apie arklį): Kunigo Bevardžio atlankyti atvažiavo iš tolo savo žviginiais arkliais jo mažų dienų draugas, gudrusis kunigas Petras J.Jabl. Nebuvo kas darą: atsiėjo paleisti dykaduonių gaują, parduoti žviginius arklius, karietas LzP. ^ Ūkyje pasijutom kaip žviginiai arkliai, pakinkyti į arklą Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.